Keliaujame dažnai, keliaujame toli ir drąsiai ragaujame vietinius patiekalus. Nenorime būti pasyvūs turistai, trokštame tapti aktyviais keliautojais, pažįstančiais kitas kultūras įvairiais lygmenimis, kulinariniu – taip pat.

Grįžę namo vėl mėgaujamės vietos virtuve, tačiau ilgimės kelionėse skanauto maisto. Sušvelninti tokį ilgesį stengiasi kulinarijos verslas, kuris gali ne tik atgaivinti užsienyje patirtų skonio nuotykių prisiminimus, bet ir padeda pasidalyti jais su draugais bei šeimos nariais.

Restorano, siūlančio etninius patiekalus, raktas į sėkmę – autentiškumas. Kaip to pasiekti?

  • Mokykitės ir atlikite praktiką užsienyje
  • Samdykite žmones iš tos šalies (tiek dirbti virtuvėje, tiek aptarnauti klientus)
  • Užsisakykite ingredientų iš tos šalies
  • Naudokite išskirtinę įrangą ir technologijas, būdingas tos šalies virtuvei
  • Patiekite maistą autentiškuose induose
  • Pasirūpinkite, kad aplinka ir muzika primintų šalį, kurios virtuvės patiekalus siūlote

Taip pat svarbu lankytojams pasiūlyti ne vien gerai žinomų, bet ir mažiau populiarių patiekalų.

Jei specializuojatės Italijos virtuvėje, be picų ir makaronų, galite pasiūlyti klientams keptų arančinų arba panzeročių; jeigu ruošiate sušius, nustebinkite svečius tradiciniais japoniškais desertais: dango, mochi arba anmitsu.

Jeigu nenorite specializuotis tik vienos šalies virtuvėje, į valgiaraštį galite įtraukti vieną patiekalą iš kitos šalies. Puiku, jeigu tas valgis vietos rinkoje būtų naujiena – tai padėtų jūsų verslui išsiskirti iš kitų restoranų ir būtų puiki reklama.

Kulinarinio įkvėpimo ieškokite visame pasaulyje. Tegu jus įkvepia šis žemėlapis!

Lenkijoje atsidaro vis daugiau Sakartvelo virtuvės restoranų. Populiarusis chačiapuris – duona su sūrio arba kiaušinių įdaru – yra vietinis gatvės maistas; chinkaliai – koldūnai su sultinio ir mėsos įdaru – puikiai tinka susitikimams didesnėje kompanijoje; čurčkela – tai vietinis desertas, kurio pagrindiniai ingredientai yra riešutai ir vynuogių misa.

Marokas tampa vis populiaresnis tarp keliautojų, jo virtuvė taip pat. Jame apsilankiusieji tikrai norės paragauti hariros – sočios sriubos iš mėsos, daržovių ir pupų, tadžino – specialiame molio puode keptos mėsos su daržovėmis ir mrouzijos – skrudintos avies kulšies su migdolais.

Etiopija – viena iš viso pasaulio keliautojų pamėgtų Afrikos šalių. Nacionalinis patiekalas yra indžera – plonas duonos paplotėlis iš posmilgių miltų, patiekiamas su įvairiais daržovių, mėsos ir pupų troškiniais, vadinamais wat. Ypatingą skonį jiems suteikia prieskonių mišinys berbere.

Daugybė Indoneziją aplankiusių turistų jos skonių ieško vietos restoranuose. Jie pasiilgsta soto betawi – sriubos iš citrinžolėje marinuotos mėsos, karvių ir kokosų pienu bei daržovėmis; nasi gorena – keptų ryžių su daržovėmis ir kiaušiniu ir gado – salotų iš pomidorų, agurkų, tofu ir kiaušinių su riešutų padažu.

Havajietiška virtuvė – kulinarijos rojus tiems, kurie mėgsta sveiką maistą. Europoje vis daugiau restoranų tiekia poke – žalias žuvis arba jūrų gėrybes, poi – pastą iš fermentuoto taro augalo arba havajietiškus ledus – desertą, kuris gaminamas skutant ledo luitą.