Tačiau itališki makaronai – vis dar neišnaudotos galimybės. Lietuviai nurodo, kad dažniausiai vartoja lietuviškus (78 %) ir itališkus (74 %) patiekalus. Bet vis dažniau ieško naujų skonių ir derinių. Tačiau labai sunku išsiskirti patiekiant spagečius su pomidorais. Nors makaronų su padažu derinių skaičius yra beveik neribotas, kai kuriomis taisyklėmis verta vadovautis, norint rasti optimaliausius derinius. Nors tarp jų yra makaronų, pagamintų iš įvairių miltų (rupių miltų, rugių, speltos), taip pat su kiaušiniais (kiaušininiai makaronai), tačiau daugiausiai makaronų pagaminama iš kietųjų kviečių.

Ilgieji makaronai. Žinomiausi makaronai, kurių skerspjūvis yra apvalus. Tai spagečiai. Jie ypač tinka su alyvuogių aliejaus ir česnakų padažais (tiek su mėsa, tiek ir su žuvimi). Jei norite išbandyti klasikinę versiją, paruoškite patiekalą aglio, olio e peperencino (su česnakais, alyvuogių aliejumi ir aitriosiomis paprikomis). Plonesni makaronai, tokie kaip Capelli d'Agnelo, puikiai dera su subtiliu pomidorų padažu, kaip sriubų ir greitų patiekalų priedas. Jo pavadinimas (angelo plaukai) taip pat yra privalumas naudojant vaikams skirtiems patiekalams.

Platūs, plokšti makaronai, kurių formos dažnai vadinamos juostelėmis, tokie kaip tagliatelle, pappardelle, fetuccine, mafaldine, puikiai tinka su mėsos (ragu), grybų, pomidorų padažais ir jūrų gėrybėmis. Nors skiriasi jų pavadinimai (priklausomai nuo regiono ir juostelės pločio), juos jungia panaudojimas – puikiai sugeria padažus.

Ilgų, plonų ir plokščių makaronų patiekalai, pavyzdžiui, linguine, trenette arba bavette, atrodo kaip plokšti spagečiai. Tačiau skiriasi rafinuotesne išvaizda, jų 6–9 mm pločio paviršius yra plokščias, todėl jie puikiai tinka lengvesniems padažams iš pomidorų ir jūrų gėrybių, kurie gali išsilaikyti ant viršaus. 

Trumpi makaronai. Vamzdeliniai makaronai puikiai išlaiko padažus. Žinomiausi – penne, paruošti klasikiniu būdu ir patiekiami kaip penne all'arrabbiata, su aštria aitriąja paprika. Mažesni pennette labiau tinka su lengvesniais pomidorų padažais, paskanintais baziliku ir mocarelos, kuri išsilydo susilietusi su karštais makaronais. Tačiau prie mėsos ir sunkesnių padažų verta naudoti rigatoni. Jų paviršius banguotas, jie yra ilgi (5–6 cm) ir jų skersmuo didelis, todėl mėsa ir padažas laisvai patenka į vidų. Skirtingai nei penne, neturi kūginių galų, todėl juos galima pastatyti statmenai, dažnai naudojami ruošiant įvairius apkepus.  Su pomidorų ar mėsos ragu padažu puikiai dera farfalle (kaspinėliai) ir fusilli (grąžteliai). Atvirų kriauklių formos makaronai, tokie kaip orecchiette arba labiau suvynioti cavatelli, puikiai tinka su švelniais padažais ir su daržovėmis – brokoliais, žiediniais kopūstais, pankoliais, cikorijomis ir artišokais, jūrų gėrybėmis, t. y. midijomis.

Visiškai skirtingais priedais reikia įdaryti makaronus tokius kaip ravioli arba tortellonini. Atsižvelgiant į įdarą, jie dažniausiai patiekiami su paprastais padažais – spirgučiais, sviestu su šalaviju ar pomidorų padažu. Mažesni makaronai tortellini ir raviolini yra puikus sriubos priedas.

Daugelis makaronų yra panaudojami vis naujais būdais. Jei žinote jų savybes ir klasikines versijas, Jums bus lengviau sukurti naujų patiekalų, pavyzdžiui, grandine. Ratukų formos makaronai (supjaustyti spagečiai) anksčiau buvo naudojami tik verdant sriubas, o šiandien jų rasite salotose, taip pat ir kartais netgi ruošiant a'la risotto

Susipažinkite su MAKARONŲ pasauliu